Assessment of nitrogen pollution reduction options in the river Nemunas (Lithuania) using FyrisNP model

The paper quantifies and discusses diffuse and point sources total nitrogen (TN) inputs as well as retention and TN reduction options in the catchment of the main Lithuanian River Nemunas. Modelled average TN export between 2000–2006 from the River Nemunas catchment to the Baltic Sea was 37620 tonnes TN yr−1 according to the data oriented FyrisNP model. Loads of TN from diffuse and point sources as well as retention have been estimated for five subcatchments of the River Nemunas including the external load from Belarus. Agriculture contributes 74.6 to 89.5% of the TN load, increasing with the percentage of arable land and load from point sources. The main point source input is poorly treated wastewater at Kaunas city. The contribution from forest land to the TN load increases from 2.2% to 15.8% with an increase in forest land from 28.5 to 56.9% of the total subcatchments area. The highest retention of TN (30.7%) was observed in the Neris river subcatchment with the lowest hydraulic load (5.55 m yr−1). Scenario modelling suggests that the reduction target for Lithuania for nitrogen input to the Baltic Sea by 11700 tonnes can be achieved by installing biological treatment in sewage treatment plants in all district cities and by converting 20% of arable land to pastures or implementation of other equivalent measures in agriculture. Assessment of the FyrisNP model results shows that the model can be successfully applied for river basin management planning in catchments outside the area where the model originally has been developed. First published online: 11 Oct 201

Kuro ir energijos naudojimo Lietuvoje ir jos pramonėje 2010–2015 m. analizė

Straipsnyje aprašomi ir analizuojami ūkio raidos, kuro ir energijos naudojimo Lietuvoje bei jos pramonėje 2010–2015  m. ypatumai, kitimo tendencijos. Parodyta šio laikotarpio bendrojo vidaus produkto augimo sparta, pramonės dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje, bendrųjų vidaus ir galutinių energijos sąnaudų sudėtis ir pokyčių tendencijos pabrėžiant vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių indėlį bendrosiose vidaus sąnaudose. Pateikti visos pramonės ir jos pagrindinių dedamųjų produkcijos indeksai, galutinis energijos sunaudojimas bei jo kitimo tendencijos pažymint didžiuosius pramonės elektros energijos, gamtinių dujų, šiluminės energijos, akmens anglių, malkų ir medienos atliekų bei skysto kuro (mazutų) vartotojus pagal ekonominės veiklos rūšis. Parodytos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai bei pramonės plėtrą stabdantys veiksniai.</jats:p

Chemical composition of wet deposits and drainage runoff in agroecosystems: the case of Middle Lithuania

The consistent patterns of chemical composition of wet deposits and drainage runoff concentration have been permanently studied in two stationary sites in the Middle Lithuania for the last decades since late 1980s. The results of simultaneous observations presented in this paper show that the concentration of SO4 -2–S, Mg+2, PO4 -3-P, NO3 --N, NH4 +-N and Ca+2 in wet deposits positively correlates with the concentration of these ions in drainage runoff water (R=0.59, 0.61, 0.51, 0.49, 0.42 and 0.35, correspondingly, R05=0.35). A sharp decrease in SO4 -2–S concentration from 5.5 to 2.5 mg l-1 and periodical decrease versus increase in NO3 --N and NH4 +- N concentration and load are determined in the agroecosystems studied from 1988–1989 with short intervals to 2007. This outcome has mainly an economic character: impact of changes in animal numbers, increase of transport load, fuel consumption and industrial emissions.</jats:p

Influence of land tillage methods on drainage runoff and nitrogen migration

Trijų skirtingų žemės dirbimų įtakos drenažo nuotėkiui ir bendrojo azoto išsiplovimui tyrimai atlikti 2000–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Pikelių bandymų objekte, esančiame Vidurio Lietuvos žemumoje, netoli Kėdainių. Straipsnyje pateikti tyrimų duomenys apie mėnesinį drenažo nuotėkį ir mėnesinius bendrojo azoto kiekius drenažo vandenyje vidutinio sunkumo priemolio ant vidutinio sunkumo priemolio su giliau esančiu smėlingo lengvo priemolio podirviu dirvožemyje iš laukų, kuriuose taikomi tradicinis, sumažintas ir vėlyvas žemės dirbimai. Tiriant atskirų drenažo sistemų nuotėkį nustatyta, kad vasarą (birželį–rugpjūtį) tradicinio žemės dirbimo laukuose (rugpjūtį–rugsėjį taikant gilųjį (23– 25 cm) rudeninį arimą) drenažo nuotėkio koeficientas buvo 0,12, spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje taikant sumažintą įdirbimą (12–15 cm gyliu) lėkštiniais padargais ir kultivatoriais (sumažintas žemės dirbimas) bei gilųjį (23–25 cm) rudeninį arimą (vėlyvas žemės dirbimas) – atitinkamai 0,17 ir 0,14. Pavasarį (kovą–gegužę) tradicinio žemės dirbimo laukuose drenažo nuotėkio koeficientas buvo 0,52, t. y. vidutiniškai 1,06 karto didesnis negu taikant sumažintą žemės dirbimą ir vidutiniškai 1,11 karto didesnis negu taikant vėlyvąjį žemės dirbimą. Žiemą (gruodį–vasarį) didesnis drenažo nuotėkio koeficientas (0,68) buvo taikant tradicinį rudeninį arimą, mažesnis (0,62) – taikant vėlyvąjį rudeninį arimą spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Taikant sumažintą įdirbimą spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, drenažo nuotėkio koeficientas buvo 0,63. Rudenį (rugsėjį–lapkritį) sumažinto ir vėlyvo žemės dirbimo variantų laukuose nuotėkio koeficientas buvo atitinkamai 0,25 ir 0,24, t. y. atitinkamai 8,00 ir 4,17 % didesnis negu tradicinio dirbimo laukuosePikeliai experimental object, which belongs to Aleksandras Stulginskis university and is located in the Middle Lithuanian Lowland, not far from Kedainiai. The paper presents research data on monthly drainage runoff and monthly amounts of total nitrogen in drainage water in medium loam on medium loam with deeper sandy loam subsoil coming from the fields where three different tillage methods - conventional, reduced and late - are applied. Investigation of runoff in three separate drainage systems has established the drainage runoff coefficient to be 0.12 in summer (June-August) in the fields of conventional tillage, in August-September in the fields of deep (23-25 cm) autumn tillage; the values of this coefficient are respectively 0.17 and 0.14 in the end of October - beginning of November in the fields of reduced tillage (12-15 cm deep) with disc implements and cultivators (reduced tillage) and in the fields of deep (23-25 cm) autumn ploughing (late tillage). In spring (March-May) in the fields of conventional tillage the drainage runoff coefficient is 0.52, i. e. by 1.06 times higher than that in the variant of reduced tillage and by 1.11 times higher than that in the variant of late tillage. Deep (23-25 cm) autumn ploughing increases drainage runoff coefficient in winter (December-February) (0.68). In the variant of deep (23-25 cm) autumn ploughing in the end of October - beginning of November drainage runoff coefficient is 0.62. In the end of October - beginning of November drainage variant coefficient is 0.63 in the variant of reduced tillage. In autumn (September- November) in the variants of reduced and late tillage the runoff coefficient is respectively 0.25 and 0.24, i. e. by 8.00 and 4.17 % higher than that in the fields of conventional tillageVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij